Jonavos kultūros centro krašto muziejuje atlaidų linksmybės ir šiaudinių sodų pynimo dirbtuvės su Raimundo Samulevičiaus, progimnazijos, Panerio pradinės mokyklos moksleiviais bei miestiečiais!
Atlaidų metas žmonių atsiminimuose siejasi su šiltuoju, šviesiuoju metų laiku, prasidėdamas maždaug apie Jurgines ir pasibaigdamas apie šv. Mykolą! <...> Atlaidai liaudies sampratoje yra didysis, neeilinis parapijos metų įvykis. Žmonėms atlaidai tai proga atsinaujinti, pasipuošti, nustebinti kitus. Tvarkomos sodybos, namai, šluojami kiemai, ravimi darželiai, šveičiami langai, suolai, stalai, grindys. Namuose ruošiamos vaišės: turėjo putoti alus, užtekti pyrago ir kopūstuose troškintos dešros. Atlaidams jaunimui siūdinami nauji drabužiai, o vyresni nors kepurę ar skarelę įsitaisydavo. Bažnyčios šventoriuje būdavo susirandami norimi susitikti giminės ir bičiuliai. Čia vaikinai žvalgydavosi nuotakų, merginos jaunikių. Svarbi atlaidų dienos dalis buvo kermošius, kur būtina nupirkti lauktuvių namiškiams ir tiems, pas ką ketinama toliau tęsti šventinį viešėjimą. Atlaidų šventimas net sovietmečiu nebuvo nutrūkęs, todėl ir šiandien juose apsilankius padvelkia XX a. pradžia. / Parengta pagal Gražinos Kadžytės. straipsnį „Kermošius" ir „Pakermošis" aukštaitiškame atlaidų modelyje. Vilnius. 2006 m.
















































