JANINA NOREIKAITĖ 1945 11 25–2023 05 29
... Žinai, girdi, o patikėti negali. Galvoji, gal tuoj scenos uždanga užsidarys ir pasigirs žiūrovų ovacijos už puikų renginį. Bet..
Nutilo mūsų mylima kultūrnešė, kolegė, charizmatiška moteris, mylima mama ir močiutė Janina. Nutyla šviesiausi, gražiausi, spalvingiausi. Bet savo gyvenimu ji pasakė daug: buvo ir yra laisvės, vienybės, tautiškumo, kūrybiškumo, meilės gyvenimui pavyzdys.
Janina gimė 1945-ųjų rudenį. 1984-aisiais baigė LTSR valstybinės konservatorijos Kultūros-švietimo darbo specialybės kursą Klaipėdoje.
Atvykusi į Jonavą, Janina Noreikaitė dirbo rajono Kultūros skyriaus vedėja, radijo laidų redaktore, g/s „Azotas“ Kultūros ir technikos rūmų direktoriaus pavaduotoja, kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsakinga darbuotoja.
Janina aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio visuomeniniame judėjime.
Buvo Jonavos rajono iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio pirmosios Jonavos rajono tarybos Kultūros komisijos pirmininkė, Sąjūdžio renginių scenarijų autorė ir režisierė bei viena pagrindinių organizatorių, pirmojo „Taurostos“ laikraščio, atkurto Sąjūdžio laikotarpiu, redakcinės kolegijos narė. Janina buvo žmogus, prisidėjęs prie istorinės atminties grąžinimo rajono gyventojams, ugdęs laisvės ir nepriklausomybės troškimą.
1998–2013 m., 2016–2017 m. Janina Noreikaitė dirbo Jonavos kultūros centre renginių režisiere, metodininke. Buvo viena ryškiausių kultūrinio gyvenimo Jonavoje kūrėja – entuziastinga, reikli sau ir kitiems, visada pasitempusi ir pilna idėjų. Kūrė įvairiausius vaidmenis, vesdama kultūros centro renginius, mylėjo sceną ir aplodismentus.
Vos prieš porą savaičių plojimais ją apdovanojome paskutinį kartą, patys to nežinodami – Janina, būdama 78-erių, pasipuošusi, daili ir su jai būdingu pakylėjimu, žengė į sceną kaip drabužių kolekcijos modelis, nešina didžiule puokšte rožių savo dukrai, sėkmingai keliaujančiai kūrybos keliu. Tąkart Janina išskirtinai jaudinosi. Daug kalbėjo. Kaip visada, apdalijo patarimais renginio režisieres ir išėjo linkėdama drąsos scenoje. Išėjo kaip visada garsiai nusijuokusi, nuotaikinga, nė nepagalvodama, kad daugiau ji pati čia nebeužeis...
Ji išėjo nuostabų gegužės pabaigos rytmetį. Greitai ir netikėtai, lyg dar kartą primindama apie savo nenustygstančią, nenuspėjamą prigimtį, žavėjusią kiekvieną, ją pažinojusį.
Gražios kelionės, Janina. Paleidžiame, nes žinome, kad yra kam pasitikti Jus tenai. Ir išlydime ne su ašaromis, o su plojimais bei eilėmis, kurios tiek daug kartų skambėjo iš Jūsų lūpų...
Už briedį girioj, už varną baltą,
Už kelio žvyrą, už seną kaltę.
Už aukštą dangų, už baltą kiemą,
Už tuos, kur žuvo per šitą dieną.
Už tuos, kur laukia mėlyno paukščio,
Už tavo plaukus iš rudo aukso,
Už tai, kas leista, už tai, kad stinga,
Už mus – prakeiktus, šventus, laimingus.
/E. Mezginaitė/
Jonavos kultūros centro darbuotojai

