Renginio data:

2021-05-07

Laikas:

09:00 - 17:00

Renginio vieta:

Meno galerija

Iki renginio liko:

Bilieto kaina:

Renginys nemokamas

Informacija:

(8 611) 496 42

Kasos darbo laikas:

Bilietų prekyba vykdoma tik internetu!

Tapybos darbų paroda „Spalvos grįžta“

Tapybos darbų paroda „Spalvos grįžta“

Renginio aprašymas

Šioje parodoje devyni dailininkai eksponuoja po tris savo paveikslus. Nepaisant pandemijos, dailininkai ir toliau aktyviai kuria, tad atlaisvėjus situacijai, parengėm šią parodą. O jos pavadinimas reiškia, kad gyvenimas palaipsniui grįžta į savas vėžes, o dailininkai tą sugrįžimą išreiškia spalvų kontrastais, simbolizuojančiais gyvenimo džiaugsmą.

Šiuos devynis dailininkus vienija panaši kūrybinė koncepcija - jie siekia išsaugoti ir puoselėti savo krašto dailės tradicijas, besiremiančias arsininkų tapyba,padėjusiai pamatus Lietuvos moderniajai tapybai.

Vilnietis Svajūnas Armonas (g.1951 m.) „Kūrybingai praplečia lietuviško ekspresionizmo dailės tradiciją, savo kūryboje jis remiasi gamtos įspūdžiais, natūros studijomis ir kartu laisvai improvizuoja istorijos, pasaulinės dailės palikimo, mitologijos temomis. Jam rūpi aktualios specifinės tapybos kalbos problemos - spalvos kultūra, kompozicijos meistrystė, elegantiškas piešinys. Jis turi puikią spalvinę klausą“ (tapytojas Aloyzas Stasiulevičius).

Jonavietis-vilnietis Jonas Butkevičius (g.1948 m.) tapo fovistinius ir abstrakčius paveikslus. Savo kūrybą jis apibūdina taip: „man tapyboje svarbiausia – spalvos, jų kontrastai ir sąskambiai. Tapau atviromis spalvomis, naudoju plačią jų paletę bei reljefinius potėpius. Spalvų derinius priešpastatau gyvenimo kasdienybės rutinai,vyraujančiai įtampai pasaulyje. Man paveikslas turi skambėti."

Jonas Daniliauskas (g.1950 m.), kuriantis savo nuostabioje sodyboje Dzūkijoje ant Merkio krantų,taip atsiliepia apie savo kūrybą: „Tapyba-tai mano antroji kalba. Aš kalbu per spalvas ir per vaizduojamus objektus. Tapybos kalba yra universali: kur benuvyktum, gera meninė kalba bus visada suprasta. Man patinka važinėti po kaimus. Dažnai pagalvoju,kad tie vaizdai, kuriuos dabar regiu, po gero dešimtmečio nebeegzistuos“.

Vilnietis Pranas Gudaitis (g.1948 m.) pasižymi plačiu kūrybos diapazonu. „Jo darbai laisvi, emocionalūs, sklidini optimistinės nuotaikos, yra labai aukštos spalvinės kultūros. Jis daug tapo iš gamtos, kuri jam yra įkvėpėja ir kūrybos stimulas. Jis nėra abejingas savo krašto gamtai, realijoms, natūrai“ (tapytojas Antanas Beinaravičius). „P. Gudaičio darbai gali kabėti Orsė muziejuje Paryžiuje“ (Aloyzas Stasiulevičius).

Vilnietis Arvydas Kašauskas (g.1959 m.) pabrėžė:“Aš orientuojuosi į tradicinius dalykus. Galima sakyti, žiūriu daugiau atgal, į kultūros istoriją. Aš nenoriu būti superžvaigždė, kuri praplečia meno ribas, kelia revoliucijas“. Be tapybos darbų, A.Kašauskas taip pat yra nutapęs puikių freskų. “Freskiškas yra A.Kašausko dažo tepimas. Lietuviškas charakteris slypi pačioje dailininko tapybos praktikoje - neskubrioje, santūrioje,bet kartu ir su užslėpta „emocijų bomba“ (Dr.Vidas Poškus).

Kauniečio Antano Obcarsko (g.1958 m.) kūryboje ryškus balansavimas tarp abstrakcijos ir figūrinės kompozicijos. Labai plati menininko išraiškos įvairovė. „A. Obcarsko kūriniai savitai balansuoja tarp konceptualios raiškos, objektų dailės, optinio meno, akcijų, perfomansų, fotografijos ir klasikinės tapybos. Jo kūrinio visuma čia dažniausiai atrodo tarsi skaidrus, išgrynintas pasakojimas, kuriame ekspresyvumas, emocionalumas ir racionalumas koegzistuoja, papildo vienas kitą“ (Menotyrininkė Kristina Stančienė).

Vilnietis Juozas Pranckevičius (g.1952 m.) tapo gamtos, urbanistinius ir marinistinius peizažus, natiurmortus, abstrakčias kompozicijas. Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė apie J.Pranckevičiaus kūrybą:“Intensyvi, ekspresyvi, koloristinė J. Pranckevičiaus tapybos maniera puikiai tinka visą laiką kintančiam gamtos, peizažo grožiui atspindėti. Gamta jo paveiksluose gyva, čia ji - pilnavertė stichija, kupina spalvų,virpesių,oro,vėjo ir netikėtų dermių,kontrastų ir dramatizmo. Mėlyna, raudona, žalia spalvos ir įvairuojantys šių spalvų tonai bei niuansai J. Pranckevičiaus kūriniuose tiesiog žaižaruoja ir pulsuoja. Ekspresyviausi ir abstrakčiausi - jo natiurmortai. Augalai, gėlės juose tarsi tikras spalvų pliūpsnis džiugina akį ir kartu stebina harmonija bei rimtimi“.

Vilnietės profesorės Gražinos Vitartaitės (g,1942 m.)kūrybą taip apibūdina dr.doc.Algis Uždavinys: „G. Vitartaitė ištikima rimtas estetines vertybes palaikančiai bei saugojančiai tradicijai,kuri grindžiama poetišku subjekto santykiu su gamta,grožio,harmonijos ir saiko teigimu. Ji kviečia ramiai estetinei meditacijai, kupinai džiaugsmo, vidinės dermės, svaiginančio laisvės pojūčio. Jai rūpi išgyventi estetinę gamtos ir ją stebinčio subjekto vienovę, kuri nėra monotoniška, bet pilna įvairių detalių spalvinių niuansų,romantiškų pajautų. G. Vitartaitės darbai yra tarsi meniniais vaizdais perteiktos muzikinės improvizacijos, virstančios savotišku himnu pasauliui ir jame su savo būties paslaptimi žaidžiančiam žmogui“.

Vilniečio Viktoro Šociko (g.1959 m.) tapyba pasižymi ekspresionizmu ir koloristika. Savo kūrybą jis apibūdina taip: „Tapau peizažus „lengva ranka“, galvodamas apie aukštesnes meno pakopas. Eksperimentuoju, norėdamas surasti savąjį braižą, išraiškos formą, tapybos koloritą, filosofinį pradą vaizduojamojoje plastikoje. Dažnai mintyse ir eskizuodamas, tapydamas paveikslus pasaulį pertransformuoju, siedamas jį su nūdienos nuotaika, pasaulėžiūra, įvykiais“. V. Šocikas žinomas ir kaip aktų bei abstrakcijų tapytojas. Peizažuose jis siekia sustabdyti nepakartojamą gamtos ir architektūros objektų žavesį,visa tai perteikdamas savaip, per savo matymo prizmę.

JONAS BUTKEVIČIUS, parodos kuratorius

Dalintis Facebook: