Režisierius G. Gutauskas džiaugiasi ir dėkoja visiems, sukūrusiems šventinę nuotaiką.
„Gruodžio 21 d. du kartus leidomės ieškoti Jono dūdos. Ir pasakysiu – išgelbėjo tik Kalėdų stebuklas. Mestos buvo begalinės pajėgos, scenoje pasirodė per 120 atlikėjų: choristai, šokėjai, aktoriai, muzikantai. Visiems jiems noriu pasakyti labai didelį ačiū. Taip pat labai didelę padėką reiškiu kolektyvų vadovams ir techniniam personalui, kurio dėka atrodėme ir skambėjome puikiai. Ačiū sakau ir personažams, kurie pasitiko spektaklio žiūrovus fojė ir kūrė šventinę nuotaiką. Dėkoju ir mažiausių spektaklio dalyvių tėveliams, kurie surado laiko ir galimybių savo vaikučiams prisijungti prie šio, sakyčiau, šimtmečio Kalėdų kuriamos pasakos.
Paprastai kuo labiau ruošiesi, tuo didesnė šventė ir gaunasi. Šioje gruodžio renginių pasiutpolkėje organizuoti pasiruošimą tikrai nebuvo paprasta, vis dėl to, kad visi susirinktume ir dar „pūstume“ į vieną dūdą reikėjo suderinti kone 200 žmonių interesus. Kiek turėjome įveikti įvairiausių iššūkių, būtų galima parašyti ir scenarijų geram kalėdiniam filmui. Lemtingomis dienomis dar ir ligos pradėjo skriausti mūsų pagrindinius veikėjus, tame tarpe ir mane, tačiau kaip ten bebūtų, mums pavyko viską išpildyti, ką buvome sutarę ir užsibrėžę. Vakar išgirdęs žiūrovų reakcijas, ypač mažiausių, supratau, kad tikrai verta ir pastangos veltui nenuėjo. Pati spektaklio istorija ir dainelės daugeliui žinomos, todėl esu laimingas, kad pavyko pateisinti žiūrovų lūkesčius.
Man ši istorija yra ne vien tik apie atsibodusį vaikui žaislą, kurio jis vėliau pasigenda, bet apie pasirinkimą, ką veikti ir kuo būti gyvenime ir kaip kartais nėra lengva apsispręsti, su kuo ir kokią „dūdą pūsti“.